Anglija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
England
Anglijos vėliava Anglijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Anglija žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Londonas
Didžiausias miestas Londonas
Valstybės vadovai Elžbieta II
Karalienė
Teresa Mei
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
130 395 km² (-)
 %
Gyventojų
 – 2006
 – Tankis
 
50 762 900 (-)
389 žm./km² (-)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006
1.903 mlrd. £ (6)
38 000 £ (6)
Valiuta Svaras sterlingų (GBP)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC 0
UTC+1
Nepriklausomybė
-
-
-
Valstybinis himnas Anglijos himnas
Interneto kodas .uk
Šalies tel. kodas +44

Anglija (angl. England) – didžiausias ir tankiausiai gyvenamas Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės kraštas. Jos gyventojai sudaro daugiau nei 83 % visų Jungtinės Karalystės gyventojų, užima du trečdalius Didžiosios Britanijos salų ploto ir ribojasi su Škotija šiaurėje ir Velsu vakaruose. Taip pat ribojasi su Šiaurės jūra, Airijos jūra, Keltų jūra, Bristolio sąsiauriu ir Lamanšu. Anglija buvo suvienyta X amžiuje. Anglijos pavadinimas kilęs iš anglų genčių, įsikūrusių šioje teritorijoje V ir VI amžiuose.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anglija pavadinta pagal anglus, didžiausią iš daugelio germanų genčių, įsikūrusių Anglijoje V ir VI amžiuose, kurios, kaip manoma, yra kilusios iš Angelno pusiasalio, dabartinės Danijos ir šiaurinės Vokietijos teritorijos.

Kasdieninėje kalboje žodis „Anglija“ dažnai vartojamas neteisingai, Anglija vadinant visą Didžiąją Britaniją ar Jungtinę Karalystę. Yra pavyzdžių, kai istoriniuose šaltiniuose į sąvoką „Anglija“ įtraukiama taip pat Škotija ir Velsas. Ši sąvokos interpretacija vartojama visame pasaulyje, tarp jų ir pačių anglų. Tai dažnai sukelia nesusipratimų tarp Didžiosios Britanijos gyventojų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Anglijos istorija.

Prieš į teritoriją atsikeliant anglų gentims, teritorija buvo keliskart užkariauta. 55 m. pr. m. e. šalis buvo užgrobta Julijaus Cezario, kitame šimtmetyje ją užkariavo imperatorius Klaudijus. Tuo metu teritorija buvo apgyvendinta keltų genčių – britų.

V amžiuje į šalį pradėjo kraustytis germanų tautos ir pamažu išstūmė keltus į Velsą. Pagrindinės atsikrausčiusios germanų tautos – jutai, saksai bei anglai.

IX a. antroje pusėje anglosaksus suvienijo Alfredas Didysis, Vesekso karalius.

1265 m. sušauktas pirmasis Anglijos parlamentas (trijų luomų susirinkimas), kuris turėjo įstatymų leidimo teisę.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anglija JK sudėtyje

Anglija užima centrinę ir pietinę Didžiosios Britanijos salos dalį, taip pat keletą salų, iš kurių didžiausia – Isle of Wight. Šiaurėje ribojasi su Škotija, vakaruose – su Velsu. Anglija yra arčiau žemyninės Europos nei bet kuri kita Britanijos dalis, nuo Prancūzijos ją skiria tik 52 km jūros. Tunelis po Lamanšu, esantis prie Folkstono, Angliją jungia su Europos žemynu. Anglijos – Prancūzijos siena yra tunelio pusiaukelėje.

Didžiąją dalį Anglijos sudaro kalvos, tačiau šiaurėje neaukštų kalnų grandinė skiria Rytų ir Vakarų Angliją. Rytuose taip pat yra žema, pelkėta lyguma, kurios didelė dalis buvo nusausinta ir dabar naudojama žemės ūkiui.

Londonas, be abejo, yra vienas didžiausių ir judriausių miestų ne tik Anglijoje, bet ir visame pasaulyje. Antras pagal dydį Anglijos miestas yra Birmingemas. Kiti didžiausi Anglijos miestai – Lydsas, Šefildas, Liverpulis, Mančesteris, Bradfordas, Bristolis, Koventris, Lesteris, Notingamas.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Anglijos administracinis suskirstymas.

Nuo seno Anglija yra suskirstyta į grafystes. Tokie vienetai kilę iš ankstenių, tokių kaip Sasekso, Esekso karalysčių, hercogysčių (Jorkšyras, Lankašyras) ar žemių, kurios buvo dovanojamos dvariškiams (Berkšyras). Suvienijus Angliją grafysčių sienos nebuvo tikslios.

Šiuo metu Anglija suskirstyta į 9 regionus, šie suskirstyti į 83 metropolines ir nemetropolines grafystes, išskyrus Didįjį Londoną ir Silio salas. Išskirtos 48 ceremoninės grafystės. Smulkiau administraciškai Anglija suskirstyta į 326 rajonus (ar apygardas, angl. district).

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anglijos populiacija susiformavo per daugelį imigracijos bangų. Pagrindinės migracijos bangos vyko apie 600 pr.m.e (keltai), Romos laikotarpiu (kareiviai iš visos imperijos), 350–550 (anglai, saksai, jutai), 800–900 (vikingai, danai), 1066 (normanai), 16501750 (atvykėliai iš Europos bei hugenotai), 18801940 (žydai), 19501985 (Karibų salų gyventojai, afrikiečiai, pietų azijiečiai), 1985– (rytų europiečiai, kurdai, pabėgėliai).

Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anglijoje pagrindinė krikščioniškos religijos srovė yra anglikonizmas, kurioje priskaičiuojama apie 26 milijonai tikinčiųjų (2015 m.)[1]. Iš kitų krikščioniškų bendruomenių pagal tikinčiųjų gausą seka Romos katalikai, tarp kurių dominuoja airių imigrantai, bei trečia pagal gausą metodistų bendruomenė. Šioms krikščioniškoms bendruomenėms priklauso ne tik anglai, bet ir įvairių tautybių ir rasių imigrantai ir jų palikuonys.

Žemiau lentelėje nurodytas pagrindinių Anglijos religijų tikinčiųjų skaičius ir procentas:

Religija 2001[2] 2011[3]
Skaitlingumas % Skaitlingumas %
Krikščionybė 35 251 244 71,7 31 479 876 59,4
Islamas 1 524 887 3,1 2 660 116 5,0
Induizmas 546 982 1,1 806 199 1,5
Sikhizmas 327 343 0,7 420 196 0,8
Judaizmas 257 671 0,5 261 282 0,5
Budizmas 139 046 0,3 238 626 0,5
Kitos religijos 143 811 0,3 227 825 0,4
Netikintys 7 171 332 14,6 13 114 232 24,7
Nenurodę savo religijos 3 776 515 7,7 3 804 104 7,2
Bendras skaičius 49 138 831 100,0 53 012 456 100,0

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anksčiausios Anglijoje rastos architektūrinės liekanos datuojamos apie 3500 m. pr. m. e. Tai buvo neolito žmonių pylimų stovyklos ir kalvų kapai (milžinkapiai). Maždaug dar po dviejų šimtų metų pradėjo atsirasti akmenų ratų statiniai, iš kurių garsiausias yra Stounhendžas (apie 2800 m. pr. m. e.). Apie 700 m. pr. m. e. geležies amžiaus metu pradėti statyti kalvų fortai. I a. į Angliją įsiveržę romėnai atsinešė Viduržemio jūros kultūrą: buvo statomos romėniškos vilos ir pastatyta Adriano siena.

Stounhendžas, apie 2800 m. pr. m. e.

V a. po germanų-saksų invazijos Anglijoje paplito anglosaksų menas, statiniai buvo mediniai, tačiau VII a. paplitus krikščionybei pradėtos statyti akmeninės bažnyčios. Nuo XI a. pr. Anglijoje pradėjo plisti romanikos stilius, kurio pavyzdys yra Daremo katedra. XII a. pabaigoje pradėjo plisti gotikos stilius, kurio pavyzdžiai yra Solsberio katedra ir Vestminsterio abatija. Vėlyvaisiais viduramžiais paplito Tiudorų stilius (apie 1490−1560 m.), po jo sekė renesansinė Elžbietos architektūra (apie 1550−1625 m.). Vėliau paplitęs baroko stilius buvo menkai išreikštas Anglijoje, jo pavyzdžiai − Hovardo pilis ir Blenheimo rūmai. Po 1666 m. Didžiojo Londono gaisro miesto statinių, tarp jų Šv. Pauliaus katedros, atstatymą prižiūrėjo Kristoferis Renas, vertinamas iškiliausiu to meto Anglijos architektu.

XVIII a. Anglijoje paplito klasicistinė Jurgio architektūra ir paladianizmas, pastarasis Anglijoje pasireiškė jau XVII a. pradžioje (Karalienės namas Grinviče, arch. Inigas Džounsas). XIX a. pradžioje vyravo regencijos architektūra, pradėjo plisti neogotikinis stilius, kuris suklestėjo amžiaus viduryje (Vestminsterio rūmai). XX a. Anglijoje paplito modernistinė architektūra. Garsiais modernistiniais Anglijos architektais minimi: Ričardas Rodžersas, Deividas Čiperfildas, Džeimsas Stirlingas, Kevinas Roučas, Normanas Fosteris, iš Irako kilusi Zaha Hadid.

Dailė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacionalinė Anglijos dailės mokykla išsivystė vėlai lyginant su kitomis pagrindinėmis Europos šalimis. Madas Anglijos karaliaus dvare diktavo iš užsienio pasikviesti dailininkai, pavyzdžiui, XVI a. Anglijoje dirbo Hansas Holbeinas Jaunesnysis, XVII a. − Antonis van Deikas. Pirmuoju europinės reikšmės Anglijos dailininku laikomas tapytojas ir grafikas Viljamas Hogartas (1697−1764), išgarsėjęs satyriniais pasakojamojo pobūdžio kūriniais. XVIII a. Anglijos dailėje didelę reikšmę turėjo tapytojas Džošua Reinoldsas, pirmasis Britanijos karališkosios dailės akademijos prezidentas. XVIII a. talentingais Anglijos tapytojais minimi Tomas Geinsboras, Džozefas Raitas iš Derbio, Džordžas Stabsas, Tomas Lorensas.

„Ledi iš Šalot“, 1888 m., aut. Džonas Viljamas Voterhausas

XIX a. pradžioje kūrė tapytojai, kurių kūryboje ryškūs romantizmo bruožai: Viljamas Bleikas, Viljamas Terneris, Džonas Konsteblis. XIX a. viduryje Anglijoje susikūrė tik anglų Viktorijos epochai būdinga prerafaelitų meno srovė, kurios reikšmingiausiomis asmenybėmis buvo Dantė Gabrielis Rosetis, Džonas Everetas Milė, Viljamas Holmanas Hantas ir XIX a. pabaigoje − Edvardas Bern-Džounsas, Džonas Viljamas Voterhausas. XIX a. Anglijos akademinei tapybai atstovavo Frederikas Leitonas, Lorensas Alma-Tadema, garsiu tekstilininku buvo Viljamas Morisas, grafiku − Obris Berdslis.

XX a. Anglijos dailininkai Ričardas Hamiltonas, Deividas Hoknis prisidėjo prie popmeno srovės susikūrimo, Bridžet Raili buvo garsi opmenininkė. XX a. Anglijos garsiais modernistiniais skulptoriais buvo Henris Muras, Barbara Hepvort, tapytojais − Fransis Beikonas, Liusjenas Froidas. XX a. pabaigoje išgarsėjo menininkai Demienas Herstas, Banksy, Entonis Gormlis, iš Indijos kilęs skulptorius Anišas Kapūras.

Keletas Anglijos meno muziejų Londone yra vieni lankomiausių pasaulyje. Tai Londono nacionalinė galerija, Viktorijos ir Alberto muziejus, Tate Britain ir Tate Modern galerijos, bei istorijos Britų muziejus.

Muzika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anglijos profesionalioji muzika buvo labai įtakota žemyninės Europos muzikos, tačiau Anglijoje formavosi ir specifiniai žanrai, pavyzdžiui, keltų dainos ir viduramžių kerolai. XV a. pradžios reikšmingiausiu Anglijos kompozitoriumi įvardijamas Džonas Dansteblis. XVI a. Anglijoje iškilo reikšmingi renesanso kompozitoriai Tomas Talis ir Viljamas Berdas, amžiaus pabaigoje garsėjo Džonas Daulendas, daugiausiai kūręs žemyninėje Europoje.

Garsiausiu Anglijos XVII a. baroko kompozitoriumi buvo Henris Perselis. XVIII a. pradžioje iš Vokietijos į Angliją atvyko ir tapo natūralizuotu Britanijos piliečiu Georgas Frydrichas Hendelis. Kai kurie vėliau kūrę garsūs Anglijos klasikinės muzikos kompozitoriai: Edvardas Elgaras (1857–1934), Frederikas Delijus (1862–1934), Gustavas Holstas (1874–1934), Ralfas Vonas Viljamsas (1872–1958), Bendžaminas Britenas (1913–1976). Vienu populiariausių pasaulio miuziklų kūrėjų buvo Endrius Loidas Vėberis (g. 1948 m.)

XX a. antrojoje pusėje suklestėjo Anglijos populiarioji muzika. Septintajame XX a. dešimtmetyje grupė The Beatles tapo populiariausia visų laikų muzikos grupe pasaulyje ir laikoma įtakingiausia popmuzikos istorijoje. Išgarsėjo roko grupės The Rolling Stones, The Who, Led Zeppelin, Pink Floyd, Queen, solo atlikėjas Eltonas Džonas. Iš Anglijos kilę pop ir roko atlikėjai nuolat susilaukdavo pasaulinio populiarumo.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spėjamas Viljamo Šekspyro portretas

Anksčiausi Anglijos rašytiniai šaltiniai datuojami VII a. Iš ankstyvosios anglosaksų poezijos garsiausiu kūriniu yra „Beovulfas“, užrašytas X a. pabaigoje. Garsiausiu viduramžių Anglijos poetu buvo Džefris Čoseris (1343–1400). Vėlyvaisiais viduramžiais buvo populiarios istorijos ir dramos karaliaus Artūro tema, garsiu to meto autoriu buvo Tomas Moras. Anglų literatūra visų pirma siejama su renesanso dramaturgo Viljamo Šekspyro (1564–1616) vardu, kuris dažnai įvardijamas garsiausiu visų laikų dramaturgu. Jo tragedijos „Hamletas“, „Makbetas“, „Otelas“, „Karalius Lyras“ ir kt. išlaikė populiarumą iki šių laikų. V. Šekspyras taipogi paliko sėkmingų komedijų ir sonetų. Tuo pat metu gyveno ir kūrė aukštai vertinami V. Šekspyro amžininkai Benas Džonsonas ir Kristoferis Marlou. XVII a. garsiu poetu buvo Džonas Miltonas.

XVIII a. „Robinzonu Kruzu“ išgarsėjo Danielis Defo, „Guliverio kelionėmis“ − Airijoje kūręs Džonatanas Sviftas, rašė prozininkai Semiuelis Ričardsonas, Henris Fyldingas. XVIII ir XIX a. sandūroje kūrė poetas Viljamas Bleikas, prozininkė Džeinė Ostin. XIX a. pr. romantizmui atstovavo poetai Baironas, P. B. Šelis, Dž. Kytsas. XIX a. viduryje suklestėjo Anglijos realistinis romanas, atstovai − Čarlzas Dikensas, Viljamas Tekerėjus, seserys Šarlotė, Emilė ir Ana Brontės. XIX a. pb. ir XX a. pr. kūrė prozininkai Tomas Hardis, iš JAV kilęs Henris Džeimsas, Virdžinija Vulf, Deividas Herbertas Lorensas, Edvardas Morganas Forsteris, fantastas Herbertas Džordžas Velsas, neoromantikai Džozefas Konradas ir Radjardas Kiplingas. Garsūs XX a. autoriai: iš JAV kilęs poetas Tomas Sternsas Eliotas, satyrikas Džordžas Orvelas, prozininkai Džonas Golsvortis, Viljamas Goldingas, iš Indijos kilęs Salmanas Rušdis.

Anglų rašytojai, kurie gerai žinomi populiariuosiuose žanruose: detektyvų rašytoja Agata Kristi, vaikų rašytojas Luisas Kerolis, fentezy kūrėjai Dž. R. R. Tolkinas, Džoana Rouling.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1966 m. Anglijoje vyko VIII pasaulio futbolo čempionatas, 1996 m. – X Europos futbolo čempionatas. 2012 m. Anglijoje vyko Vasaros olimpinės žaidynės.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. episcopalcafe.com / Exactly how big is the Anglican Communion?, November 13, 2015
  2. „Religion (2001 Census)“. data.gov.uk. Nuoroda tikrinta 17 December 2012. 
  3. „2011 Census: KS209EW Religion, local authorities in England and Wales“. ons.gov.uk. Nuoroda tikrinta 15 December 2012. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Bendros nuorodos:

Žemėlapis, laikas, orai:

Jungtinės Karalystės dalys Flag of the United Kingdom.svg
AnglijaŠkotijaŠiaurės AirijaVelsas