Lietuvos dailės muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Coat of arms of Lithuania.svg
Lietuvos Respublikos
įstaiga ar institucija
LDM2010 02 09Vilnius55.JPG
Pavadinimas Lietuvos dailės muziejus
Įkurta 1933
Vadovas Romualdas Budrys
Adresas Bokšto g.5, Vilnius
Dailės muziejaus administracija

Lietuvos dailės muziejus – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Vilniuje. Nuo 1941 m. Vilniaus valstybinis dailės muziejus, nuo 1966 m. – LTSR valstybinis dailės muziejus, nuo 1990 m. – Lietuvos dailės muziejus. Steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nuo 1995 m. Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narys.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziejus įkurtas 1941 m. 1933 m. įkurto Vilniaus miesto muziejaus pagrindu. Lietuvai atgavus Vilnių 1940 m. liepos 28 d. direktoriumi paskirto A. Valeškos iniciatyva Vilniaus miesto muziejaus rinkiniai iš apgriuvusių Oginskių rūmų perkelti į Rotušę, kuri muziejui perduota Vilniaus miesto burmistro nurodymu. Fondus sudarė kūriniai, paveldėti iš to muziejaus, Lietuvių mokslo draugijos, įsigyti iš nacionalizuotų dvarų, įstaigų kolekcijų, supirkti iš privačių asmenų.[1] 1941 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto muziejus buvo pavadintas Vilniaus valstybiniu dailės muziejumi. Jo ekspozicijos lankytojus pakvietė 1941 m. balandžio 13 d. Per Antrąjį pasaulinį karą dalis eksponatų buvo išvežta, sunaikinta arba sugadinta. Moksliniai Lietuvos dailės muziejaus muziejininkystės pagrindai ir pirmasis muziejaus statusas suformuluotas ir įtvirtintas 19441949 m., kai muziejui vadovavo profesorius Levas Karsavinas. 1967 m. šalia tuo metu buvusio Lietuvos dailės muziejaus centrinio pastato (Vilniaus rotušė, kurioje dabar veikia Menininkų rūmai) buvo pastatyti Dailės parodų rūmai, dab. Šiuolaikinio meno centras.

Muziejui priklausė:

Muziejus 1966–1970 m. leido tęstinį leidinį „Muziejai ir paminklai“, nuo 1996 m. leidžiamas „Lietuvos dailės muziejaus metraštis

Muziejaus eksponatas – Lietuvos karaliui Mindaugui priklausęs vaškinis spaudas

Veikla ir fondai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos dailės muziejus renka, saugo, tiria ir restauruoja kūrinius, rengia parodas, konferencijas, vykdo švietimo programas, leidžia katalogus ir leidinius apie dailę. Fondus sudaro daugiau kaip 204 600 kūrinių (2007 m.): XIV a. – XX a. antrosios pusės Lietuvos ir užsienio šalių vaizduojamosios, taikomosios dailės kolekcijos, lietuvių etnografijos ir archeologijos rinkiniai.

Muziejaus padaliniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos TSR dailės muziejus, Vilnius, 1971 m.[2]

Kiti straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Adolfas Valeška“. ldm.lt. Suarchyvuotas originalas 2012-02-05. 
  2. Irena Dobrovolskaitė. Lietuvos dailės muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 205 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]