Meno kūrinys techninio jo reprodukuojamumo epochoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Valteris Benjaminas

„Meno kūrinys techninio jo reprodukuojamumo epochoje“ (vok. Das Kunstwerk im Zeitalter seiner technischen Reproduzierbarkeit) – Valterio Benjamino kultūrinės kritikos esė, pasirodžiusi 1935 m. Esė turi didžiulę intelektualinę įtaką meno istorijos, kultūros studijų, medijų teorijos ir architectūrinės teorijos srityje. Parašyta nacių valdymo Vokietijoje laikais (1933–1945).

Benjaminas pateikė tokią teoriją apie meną: „tai naudingas įrankis revoliucinių reikalavimų formulavimui meno politikoje“. Tai reiškia, kad mechaninės reprodukcijos amžiuje, tradicinės ir ritualinės vertės trūkumo epochoje, menas būtų neišvengiamai paremtas politine praktika. Benjaminas išleido tris „Meno kūrinio techninio jo reprodukuojamumo epochoje“ versijas: originalą vokiečių kalba (1935), prancūzišką versiją (1936) ir paskutinę versiją 1939-aisiais, kuri išversta į anglų kalbą.

Ši esė buvo parašyta mažam akademikų ratui, kad parodytų meną masinių medijų aplinkoje, pirmą kartą išleista Prancūzijoje (1936 m., išversta Pjero Klosovskio).

Vokiškai pirmą kartą ji buvo išleista Benjamino darbų rinkinyje (1955). Anglų kalba pirmą kartą išleista 1968-aisiais.

Esė santrauka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Esė prasideda Paul Valéry citata iš Pièces sur L’Art, kuri ginčijasi, kad menas, kuris buvo išvystytas praeityje, skiriasi nuo dabartinio, todėl to meno supratimas ir naudojimas turi vystytis tam, kad būtų suprantamas moderniame kontekste ir padėtų tobulinti naujas technologijas. Šitokia pradžia nustato toną Benjamino marksistiniam argumentui.

Prologas pristato marksistinę teoriją, pritaikytą visuomenės formavimui ir meno pozicijai kapitalizmo kontekste. Jis paaiškina sąlygas, kad parodytų, ko būtų galima tikėtis iš kapitalizmo ateityje, įskaitant proletariato išnaudojimą ir galimybę sunaikinti kapitalizmą.

Dėstymas tiria techninio vizualinio reprodukuojamumo vystymą kopijuojant meistro darbą, graikišką štampavimą, medkirtystę, graviravimą, litografiją ir fotografiją, demonstruodamas tai, kad techninis reprodukavimas nėra modernus fenomenas, nors modernūs metodai leidžia tiksliau reprodukuoti masinę produkciją.

Benjaminas aptaria autentiškumo koncepciją, ypač reprodukcijos pritaikyme. „ Net pačiai tobuliausiai meno kūrinio reprodukcijai trūksta vieno elemento: jos buvimo laike ir vietoje, jos unikalaus egzistavimo toje vietoje, kurioje ji sukuriama“. Jis ginčijasi, kad „autentiškumo sfera yra virš techniškumo“, taigi originalus meno kūrinys yra nepriklausomas nuo kopijos, tačiau reprodukuojant kažkas yra paimama ir iš originalo, kažkiek pakeičiant jo kontekstą. Čia jis pristato originalaus darbo „auros“ idėją ir jos nebuvimą reprodukcijoje, tai koncepcija, kuri remiasi ankstesnėmis idėjomis, vystytas Ludwig Klages.

Benjaminas apžvelgia visuomenės vertybių pasikeitimus, kurie vyko bėgant laikui. Toliau jis aprašo skonio ir stiliaus pasikeitimus meno istorijoje, ir kaip tai susiję su jo „auros“ koncepcija.

Nepaisant efekto, kurį reprodukcija daro originalui, Benjaminas rašo, kad „meno kūrinio unikalumas yra neatskiriamas nuo jo paties, tapusio svarbia tradicijų dalimi“.

Taip pat yra analizuojama besikeičianti parodų vertė. Nuo istorinių ir religinių meno kūrinių, kurie skirti tik labai ribotam demonstravimui, iki moderniojo meno, ypač svarbaus masinėse parodose.

Įtaka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ši esė turėjo didžiulę įtaką Frankfurto mokyklai ir jos estetinei bei politinei analizei, ypač Theodor W. Adorno, Max Horkheimer ir Herbert Marcuse.

John Berger pasinaudojo esė idėjomis kurdamas keturių dalių televizijos serialą „Ways of seeing“, kurį BBC pirmą kartą parodė 1972 metais. Bergerio idėja, išdėstyta kur kas aiškiau nei Benjamino, buvo tai, kad modernūs produkcijos būdai sunaikino meno autoriškumą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Elliott, Brian. Benjamin for Architects, Routledge, London, 2011
  2. Notes on Walter Benjamin, “The Work of Art in the Age of Mechanical Reproduction”, a commentary by Gareth Griffiths, Aalto University, 2011.
  3. Scannell, Paddy (2003) „Benjamin Contextualized: On 'The Work of Art in the Age of Mechanical Reproduction'“ Canonic Texts, p. 74–89, in Katz et al. (eds.). Polity Press, Cambridge. ISBN 9780745629346 p. 55
  4. „L'œuvre d’art à l'époque de sa reproduction méchanisée“ in Zeitschrift für Sozialforschung Jahrgang V, Félix Alcan, Paris, 1936, pp. 40–68.
  5. The content of Arendt’s edition is not the same as its same-named German predecessor; see her Editor’s note at the end of Illuminations.
  6. Walter Benjamin (1968). Hannah Arendt, ed. „The Work of Art in the Age of Mechanical Reproduction“, Illuminations. London: Fontana. pp. 214–218. ISBN 9781407085500.
  7. J.G. Merquior (1986). Western Marxism, London: Palladin, p. 119
  8. Hansen, Miriam Bratu (2008). „Benjamin’s Aura“, Critical Inquiry 34 (Winter 2008)
  9. George Friedman, The Political Philosophy of the Frankfurt School. Cornell University Press, New York, 1988.
  10. John Berger, Ways of Seeing. Penguin Books, London, 1972, pp. 32–34.