Vikipedija:Pavyzdiniai straipsniai

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Pavyzdiniai straipsniai
Pavyzdiniai straipsniai
Pavyzdiniai straipsniai
Kokybiškiausi Vikipedijos straipsniai


Pavyzdiniai straipsniai – tai geriausi projekto straipsniai, reprezentuojantys lietuvišką Vikipediją. Kiekvieną straipsnį prieš įtraukiant į pavyzdinių kategoriją vertina projekto dalyviai ir balsavimu nusprendžia ar straipsnis vertas atsidurti šiame puslapyje. Jie pažymėti Pavyzdinių straipsnių ženklu ženklu puslapio viršuje dešinėje ir specialiu šablonu apačioje.

Šiuo metu Vikipedijoje yra 15 pavyzdinių straipsnių, kurie atitinka visus tobulo straipsnio reikalavimus.

Taip pat egzistuoja ir Vertingi arba Verti paskaityti straipsniai, kurie dar neatitinka visų Pavyzdiniams straipsniams keliamų reikalavimų, tačiau kokybės prasme yra netoli nuo jų.


P cal euro.pngNaujausi pavyzdiniai straipsniai[redaguoti vikitekstą]

Seniausieji indoeuropiečių kalbų tekstai (XVIII a. pr. m. e.) yra parašyti hetitų kalba.

Indoeuropiečių prokalbė (ide.) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo indoeuropiečių kalbos. Nėra jokių indoeuropiečių prokalbės rašytinių šaltinių, todėl ji atkuriama lyginamosios kalbotyros metodu, pasitelkiant paliudytų indoeuropiečių kalbų duomenis. Manoma, kad indoeuropiečių prokalbe kaip viena kalba buvo šnekama naujajame akmens amžiuje apytiksliai nuo 4 500 iki 2 500 metų prieš mūsų erą.[1] Pasak šiuo metu labiausiai paplitusios kurganų hipotezės, indoeuropiečių protėvynė buvusi Ponto stepėje. Laikantis kalbų šeimų jungimo teorijų, indoeuropiečių prokalbės kilmė susijusi su įvairiomis kitomis prokalbėmis.[2]

Indoeuropiečių prokalbėje buvo išplėtota fleksija, linksniuojamieji žodžiai turėjo tris gimines, buvo kaitomi aštuoniais linksniais, trimis skaičiais, veiksmažodis taip pat turėjo tris skaičius, bent tris pagrindinius laikus, dvi rūšis ir keturias pagrindines nuosakas.


Vokiečių kalba (vokiškai Apie šį garsą Deutsch (info), tariama: [ˈdɔʏ̯tʃ]; deutsche Sprache, tariama: [ˈdɔʏ̯tʃə ˈʃpʀaːχə]) – indoeuropiečių kalbų šeimos germanų kalbų grupės vakarų germanų šakos kalba. Daugiausia vartojama pačių vokiečių Vokietijoje ir vokiečių kalbos tarmėmis kalbančiose šalyse – Austrijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, vokiškai kalbančiuose Šveicarijos kantonuose, rytų Belgijoje, Italijoje (Pietų Tirolyje), Prancūzijoje (Elzase). Vokiškai kalbančių tautinių mažumų yra Vidurio Europoje bei kitose pasaulio šalyse. Viena iš Namibijos nacionalinių kalbų. Europos sąjungoje vokiečių kalba yra pirmoje vietoje pagal skaičių žmonių, kuriems ši kalba yra gimtoji. Be to, ji laikoma viena iš pasaulinių kalbų.


Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.

David face.pngBiografijos[redaguoti vikitekstą]

Kazys Grinius · Ronald Reagan

Emojione 1F331.svg Biologija[redaguoti vikitekstą]

Jūriniai paukščiai

Echo global icon.svg Geografija[redaguoti vikitekstą]

Amazonija · Kėdainiai · Senasis Daugėliškis

Ling template.gif Kalbotyra[redaguoti vikitekstą]

Baltų prokalbė · Lyvių kalba · Vokiečių kalba · Indoeuropiečių prokalbė

Sports portal bar icon.png Sportas[redaguoti vikitekstą]

XVIII pasaulio futbolo čempionatas

Infinite.svgĮvairūs[redaguoti vikitekstą]

Apačiai · Luvras · Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus · Vokietijos federalinis prezidentas



Jei manote, kad parašėte pavyzdinį straipsnį, radote parašytą kitų ar žymiai papildėte Vertingą straipsnį prašome jį įtraukti į kandidatų sąrašą.



Pasiūlymus dėl projekto rašykite šiame puslapyje.

  1. POWELL, ERIC A. „Telling Tales in Proto-Indo-European - Archaeology Magazine“. www.archaeology.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-10-15. 
  2. Pedersen, H. (1931). “Linguistic affinities of the Indo-Europeans, home and civilisation”, Transl. from the Danish by John Webster Spargo Linguistic Science in the Nineteenth Century: Methods and Results, 338.