Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis

Projektas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Pelkėta Ešerinio ežero apyežerė

Ešerinio I telmologinis draustinistelmologinis draustinis Labanoro regioniniame parke, Švenčionių rajone, Švenčionėlių seniūnijoje. Draustinis nutolęs 6 km į šiaurės vakarus nuo Švenčionėlių, 4 km į šiaurės rytus nuo Januliškio. Plotas 80,558 ha.

Telmologiniame draustinyje saugomas būdingas gamtinis kompleksas, kurį sudaro pelkinis duburys su užpelkėjančiu Ešerinio ežeru (hidrologinis nr. 12130737). Draustinio teritorija priklauso Nemuno upės baseino rajonui, Žeimenos pabaseiniui, Ešerinio ežeras benuotekinis, priskiriamas mineralizuotiems ežerams su amfibinių (būdmainių) augalų bendrijomis. Vietovė nemelioruota ir nesausinta. Ežeras yra 19,7 ha dydžio, mažai lankomas poilsiautojų. Retkarčiais ežere žvejoja žvejai mėgėjai. 0,5 km į pietvakarius auga saugomas Gaigalinio kadagys. Draustinis yra valstybinėje žemėje ir pagal patikėjimo teisę šį plotą valdo Švenčionėlių miškų urėdija. Teritorija priskirta Januliškio girininkijai. Ešerinio ežeras yra valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinys.

Draustinyje sutinkamos šios paukščių rūšys: juodakakliai narai, tetervinai, kurtiniai, pilkosios gervės, lututės, lėliai, juodosios meletos, lygutės. Šios rūšys įrašytos į EB Paukščių direktyvą. Sutinkamos šios gamtinės vertybės, įrašytos į EB Buveinių direktyvą: mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis, aktyvios aukštapelkės, tarpinės pelkės ir liūnai, vakarų taiga, pelkiniai miškai. Taip pat draustinyje randami į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti: ežerinės lobelijos, liekniniai beržai, baltakaktės skėtės, tetervinai.

Ešerinio ežero užpelkėjusioje apyežerėje 1985 m. aptikta ežerinė lobelija. Tai bene didžiausia šiuo metu žinoma Lietuvoje ežerinės lobelijos populiacija. Rytinėje dalyje lobeliją stelbia gana gausiai augančios kitos induočių augalų rūšys: snapuotoji viksva (Carex rostrata), puokštinė poraistė (Naumburgia thyrsiflora), ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris), balinis asiūklis (Equisetum fluviatile). Viso ežere dugne gausus distrofiniams ežerams būdingas dantytasis kiminas (Sphagnum denticulatum), pasitaiko Batrachospermum genties raudondumblių. Buveinės struktūra ateityje turi keistis dėl natūralaus ežero rūgštėjimo. Distrofizacijos procesas apėmęs didesnę ežero dalį – tokie ežerai priskiriami prie pusiau distrofinių ežerų. Jame auganti lobelija iš būdingų oligotrofiniams ežerams rūšių yra tolerantiškiausia vandens rūgštėjimui.

Daugiau…