Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis

Projektas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tomsono upės sališai (1914 m.)

Sališai (Seliš) – indėnų tautų grupė, gyvenanti Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje ir vartojanti sališų kalbų šeimos kalbas (dabar beveik visur išstumtos anglų kalbos). Didelė dalis sališų – krikščionys (protestantai, katalikai), yra išpažįstančių prigimtinę tikybą. Sališai skirstomi į du stambius būrius – pakrantės ir vidinių žemių sališus.

Pakrančių sališai gyvena Kanadoje (Britų Kolumbijoje) ir JAV (Oregone ir Vašingtone). Jų kultūra panaši į kitų Ramiojo vandenyno pakrantės indėnų: jie tradiciškai vertėsi žvejyba, rankiojimu, sausumos ir jūrine medžiokle, amatais (ypač medžio drožyba, pynimu, audimu). Olimpiko pusiasalio sališai (klanamai ir kuinoltai) vertėsi ir banginių medžiokle. Buvo būdinga socialinė nelygybė, vergovė, šamanizmas, potlačo praktikos.

Vidurio pakrančių sališai gyvena pietinėse Džordžijos sąsiaurio pakrantėse ir salose, Chuano de Fukos sąsiaurio pakrantėse (įtraukiant Vankuverio salos pietrytinę dalį ir Olimpiko pusiasalio šiaurę), taip pat žemėse į šiaurę ir pietus nuo Freizerio žemupio. Dauguma patenka į Kanados teritoriją, mažesnioji – į JAV (Vašingtono) žemes. Pagrindinės tautos: skvamišai (Sḵwx̱wú7mesh), kvamičanai (Kw’amutsun), nanaimai (Snuneymuxw), klalamai (Nəxʷsƛ̕ay̕əm), nuksakai (Noxwsʼáʔaq), lumiai (Xwlemi), Freizerio upės indėnai (arba stalai – Stó:lō), saničai (Xwsenəč), samišai (Sʔémǝš). Vertėsi žvejyba, jūrų gyvūnų medžiokle, klalamai – ir banginių medžiokle. Taip pat medžiojo paukščius (strėlėmis, spąstais). Vertėsi rankiojimu, kai kur rankiojimo vietos tapdavo asmenine ar šeimos valda. Išplėtojo audimo amatą (audė iš šunų, snieginių ožių vilnos, paukščių pūkų). Išvedė šunų veislę su tankiu baltu kailiu, kurį pavasariais nupjaudavo (išnyko XIX a. vid.). Audė antklotus, megztinius su tradiciniais raštais. Nuksakai be įprastų lentinių namų statė ir žieminius pusiau žemėje įrengtus būstus kaip plynaukščių indėnai, o skvamišai ir halkomelemai – pašiūres šalčių ir karų laikmečiams. Taip pat statėsi karinius įtvirtinimus (šiaurinių sąsiaurių tautos – įtvirtintas gyvenvietes su sienomis, gynybiniais grioviais, tuneliais). Taikė kaukolės deformacijos praktiką (ji reiškė laisvojo žmogaus, o ne vergo statusą), kūno dažymą. Namų ūkį valdė branduolinė šeima. Būta giminių grupių, valdomų giminės elito. Tikybai būdingas tikėjimas dvasiomis-sergėtojomis, suteikiančiomis aiškiaregystės galią, taip pat mitai apie kultūrinius herojus ir triksterius (audinę ir varną). Klalamai ir kai kurios kitos tautos turėjo slaptąsias draugijas. Vidurio pakrančių sališai su europiečiais susidūrė XVIII a. pab. Nuo 1846 m. juos perskyrė JAV–Kanados siena. Gyvenantieji JAV 1855 m., o Kanadoje – XIX a. antroje pusėje iškelti į rezervacijas. Dabar verčiasi pramonine žvejyba, žuvies perdirbimu. Turi savo mokyklas, kolegiją, palaiko tarpgentinius ryšius.

Vidinių žemių sališai gyveno kalnynuose ir slėniuose nuo Kaskadinių kalnų ir Pakrantės kalnagūbrio rytuose iki Uolinių kalnų Priešakinio kalnagūbrio (Kolumbijos ir Freizerio baseinuose). Jų žemės patenka į Kanados (Britų Kolumbijos) ir JAV (Vašingtono, Aidaho, Montanos) teritorijas. Tradicinė jų kultūra gimininga plokščiakalnių indėnų kultūrai.

Daugiau…